Artrozė – dažniausiai medicinos praktikoje pasitaikantis sąnarių pažeidimas, susijęs su juose vykstančiais degeneraciniais-distrofiniais procesais. Liga, kurią pirmiausia sukelia kūno senėjimas ir sąnarių audinių sunaikinimas, negali būti visiškai išgydoma. Tačiau, pasak specialistų, žmogui visiškai įmanoma pristabdyti destruktyvų procesą, atitolinti artrozę ir ilgam išsaugoti sąnarių sveikatą.
Artrozė ir jos simptomai
Sąnario sunaikinimas prasideda nuo laipsniško kremzlės susidėvėjimo - pagrindinio šio judamojo kaulų jungties elemento, kuris saugo juos sąlyčio vietoje nuo trinties ir tarnauja kaip amortizatorius esant mechaninėms apkrovoms. Daugeliu atvejų šį procesą sukelia su amžiumi susijęs medžiagų apykaitos procesų žmogaus organizme pablogėjimas ir nepakankama sąnario mityba. Todėl ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 40-50 metų. Tačiau neigiami kremzlės audinio pokyčiai atsiranda ankstyvame amžiuje ir susideda iš laipsniško kremzlės elastingumo praradimo, jos retėjimo ir sunaikinimo.
Kremzlės nesugebėjimas visapusiškai atlikti savo funkcijų sukelia neigiamus kaulinio audinio pokyčius, kurie gali augti, formuotis osteofitams (augliai gumbų, dyglių, kabliukų pavidalu), kurie yra skausmo šaltinis judant. Palaipsniui patologinis procesas apima sąnarių raumenis, raiščius ir sausgysles. Sąnarys gali deformuotis.
Šie simptomai rodo artrozės vystymąsi:
- skausmas, kuris didėja judant ir fiziniu aktyvumu;
- sumažėjęs sąnarių mobilumas;
- patinimas ir uždegimas (kai kuriais atvejais);
- sąnario deformacija ir nejudrumas (esant sunkioms ligos formoms).
Artrozė dažniausiai pažeidžia kelius, klubų sąnarius, juosmeninę ir kaklo stuburą bei rankas.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės sąnarių kremzlės sunaikinimo ir artrozės vystymosi priežastys:
- paveldimas polinkis;
- sąnarių pažeidimai, kurie gali būti nesunkūs, bet daugybiniai ir pasikartojantys, arba vienkartiniai, bet sunkūs (pavyzdžiui, menisko pažeidimai);
- su amžiumi susiję kremzlės ir kaulinio audinio pokyčiai.
Yra veiksnių, didinančių tikimybę susirgti artroze. Pagrindiniai – perteklinis svoris, didinantis sąnarių apkrovą, ir sėslus gyvenimo būdas, sutrikdantis normalų sąnarių aprūpinimą krauju ir mitybą, pabloginantis medžiagų apykaitą juose. Per didelis fizinis krūvis, vietiniai uždegiminiai procesai, hormonų pokyčiai (pavyzdžiui, menopauzė) taip pat gali išprovokuoti artrozę.
Gydymas ar prevencija?
Visiškai išgydyti šią ligą neįmanoma – toks yra bendras reumatologų, kurių užduotis yra kovoti su artroze, verdiktas. Šiuolaikinė terapija gali sulėtinti kremzlės irimo procesą, palengvinti uždegimą, sumažinti skausmą ir pagerinti paciento būklę. Šiuo tikslu gydant artrozę naudojami šie vaistai:
- chondroprotektoriai chondroitino sulfatų ir gliukozamino pagrindu;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
- intraartikulinės hialurono rūgšties ar hormoninių vaistų injekcijos;
- fizioterapinės procedūros (ultragarsas, elektroforezė, lazerio ir magnetoterapija, purvo aplikacijos);
- fizinė terapija.
Sunkiais atvejais jie imasi operacijos ir sąnario pakeitimo protezu.
Šiuolaikinė medicina pagrindiniu kovos su liga uždaviniu laiko artrozės prevenciją ir sveikus sąnarius padedančio gyvenimo būdo propagavimą. Pirmiausia tai taikoma paaugliams ir aktyviai sportuojantiems jaunuoliams, kuriems reikia ugdyti specialius sąnarių apsaugos įgūdžius treniruočių metu (sąnarių apšilimas ir apšilimas, naudojant specialias apsaugos priemones: kelių, alkūnių ir kt.). Nesportuojantiems žmonėms pagrindinės artrozės profilaktikos priemonės yra normalaus svorio palaikymas ir fizinis aktyvumas.
Svorio metimas ir mityba
Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad nutukusiems žmonėms rizika susirgti artroze yra 3 kartus didesnė. Tai paaiškinama ne tik tuo, kad antsvoris didina sąnarių apkrovą, bet ir tuo, kad riebalų perteklius išprovokuoja daugelio patologinių procesų vystymąsi organizme, kurie sukelia rimtų ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas ir širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, kurie taip pat neigiamai veikia sąnarių būklę.
Mityba, kaip artrozės profilaktika, skirta prisotinti organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliai sąnario kremzlės veiklai, ir sulėtinti jose vykstančius degeneracinius procesus. Šių pagrindinių principų laikymasis ne tik padės išlaikyti gerą sąnarių formą, bet ir neleis priaugti antsvorio:
- sumažinti maisto kalorijų kiekį pašalinant arba apribojant riebią mėsą ir paukštieną;
- vartoti pakankamai neriebių pieno produktų, kad kaulai būtų aprūpinti kalciu;
- grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių dalies didinimas, kad organizmas būtų papildytas sąnariams reikalingais vitaminais ir mikroelementais.
Ypatingas dėmesys mitybos metu turėtų būti skiriamas maistui ir patiekalams, kuriuose yra natūralių medžiagų, kurios apsaugo ir stiprina kremzlės audinius. Šios medžiagos visų pirma apima kolageną, baltymą, kuris yra gyvūnų ir žuvų kremzlės, raiščių ir odos dalis. Šiuo tikslu į racioną būtina įtraukti želė mėsą, drebučius (ypač iš žuvies), vaisių želė ir kitus patiekalus, kurių sudėtyje yra želatinos – modifikuoto kolageno.
Fizinis aktyvumas siekiant išvengti artrozės
Sėdimas gyvenimo būdas yra vienas pagrindinių žmogaus sveikatos priešų, įskaitant raumenų ir kaulų sistemą. Nors fizinis aktyvumas leidžia vienu metu pasiekti daugybę tikslų, reikalingų sąnariams palaikyti ir bendrai gerovei:
- gerina kraujo tiekimą ir audinių mitybą;
- normalizuoja medžiagų apykaitos procesus ir neleidžia priaugti per didelio svorio;
- vystosi raumenys, o tai savo ruožtu stiprina skeleto sistemą;
- treniruoja visas organizmo sistemas ir gerina imunitetą;
- padeda pagerinti nuotaiką.
Kad sąnariai būtų geros formos, jų nereikėtų perkrauti. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti fizinės veiklos. Judėjimas yra būtinas sąnariams, tačiau jis turi būti saikingas ir atitikti kiekvieno žmogaus fizinę formą, amžių ir kitas individualias savybes.
Specialistai teigia, kad vaikščiojimas yra geriausia bet kokio amžiaus kelio artrozės profilaktika, todėl rekomenduoja kasdien nueiti bent 6000 žingsnių. Plaukimas yra labai naudingas, kai judėjimas vyksta be neigiamos kūno svorio įtakos kaulams. Reguliarus sportas ar mėgstama veikla, susijusi su judėjimu (šokiai, sodininkystė, žaidimai lauke su vaikais), padės išvengti artrozės ir ilgą laiką išlaikyti gerą sąnarių būklę.