Peties sąnario artrozė

Peties sąnarys yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų žmogaus skeleto. Taip yra dėl gana sudėtingos artikuliacijos struktūros su silpna fiksacija su kaukole. Kasdien atliekant buitines ar profesines pareigas petys patiria didelį stresą. Jei įvyksta trauma, sutrinka medžiagų apykaitos procesai, dėl amžiaus susidėvi audiniai – prasideda distrofiniai kremzlinio audinio pokyčiai. Ši patologija vadinama peties sąnario osteoartritu.

Atsižvelgiant į glenohumeralinio sąnario pažeidimo apraiškas ir laipsnį, diagnozuojami keturi patologijos laipsniai. Taip pat yra skirtumas tarp ūminės ir lėtinės peties artrozės. Jei gydymas neatliekamas laiku arba nesąžiningai, sąnarys toliau deformuojasi ir griūva, o tai galiausiai smarkiai apriboja viršutinės galūnės funkcijas ir praranda judrumą.

Šiandien galima visiškai išgydyti tik 1 laipsnio peties sąnario artrozę. Bet tai nereiškia, kad galite pasiduoti ir nieko nedaryti su 2 ir aukštesnio laipsnio patologija. Visapusiškas ir adekvatus peties sąnario artrozės gydymas medikamentais ar chirurgija padeda sulėtinti sąnario destrukciją, bent iš dalies išsaugoti rankos ir peties judrumą, išvengti negalios.

Simptomai ir priežastys

Deformuojanti peties sąnario artrozė neišsivysto per vieną dieną. Iš pradžių pokyčiai yra nedideli. Kremzlė palaipsniui praranda savo elastingumą veikiant įvairiems veiksniams – tai gali būti su amžiumi susiję pokyčiai ar medžiagų apykaitos procesų sutrikimas audiniuose. Jos paviršiuje atsiranda mikroįtrūkimų, kuriuose kaupiasi kalcio druskos. Tada jis tampa plonas, trapus ir pradeda griūti.

Dažnai šį procesą lydi uždegimas, kuris taip pat plinta į aplinkinius raumenis, jungiamuosius ir kaulinius audinius. Tai pirmiausia pasireiškia skausmu – iš pradžių nedideliu, skausmu. Tada jie tampa intensyvesni ir pažengusiose stadijose niekada neišnyksta, o tai žymiai sumažina žmogaus darbingumą ir gyvenimo kokybę.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių išsivysto peties sąnario DOA, yra šios:

• Sutrikusi kraujotaka peties kremzliniuose audiniuose sergant ateroskleroze ir kitomis lėtinėmis ligomis, susijusiomis su kraujagyslėmis.
• Lėtinės autoimuninio pobūdžio patologijos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė.
• Endokrininės sistemos disfunkcija (cukrinis diabetas).
• Įgimtos peties sąnario anomalijos, gimdymo sužalojimai kūdikiams ir kiti sužalojimai, sukeliantys patologinę galūnės deformaciją ir disfunkciją.
• Įgytos sąnarių struktūrų patologijos po traumų ar nelaimingų atsitikimų, nesėkmingų operacijų, įskaitant uždegimą dėl artrito, sinovitą, osteoporozę ir kt.

Be to, yra provokuojančių veiksnių, kurių įtakoje rizika susirgti peties artroze padidėja kelis kartus. Jie apima:

• profesinė veikla, kai peties sąnarys daugelį metų diena iš dienos patiria didelių apkrovų – peties artrozė visiškai pagrįstai vadinama tinkuotojų, dažytojų ir krautuvų liga;
• sėdimas gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka – nepakankamai mankštinantis, sulėtėja kraujotaka, sąnarių audiniai negauna reikiamo maisto medžiagų kiekio ir pradeda atrofuotis;
• antsvoris - dažnai derinamas su ankstesniu veiksniu; su nutukimu žmogus negali aktyviai judėti, o sąnariai patiria papildomą stresą dėl papildomų svarų;
• paveldimas polinkis;
• senatvė – maždaug 80 % vyresnių nei 70 metų žmonių pasireiškia osteoartrito simptomai.

Dažniausiai, apžiūrėdamas ir apklausdamas pacientą, gydytojas nustato kelių ligų ir provokuojančių veiksnių derinį. Tipiškas pacientas, kuriam diagnozuojama peties sąnario artrozė, yra vyresnis nei 50 metų vyras ar moteris, dirbantis sunkų fizinį darbą, turintis antsvorio ir kitų lėtinių patologijų (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, venų varikozė, kelio artritas ir kt. ). Šiuo atveju dešiniojo peties pažeidimai yra dažnesni nei kairiojo. Taip yra dėl to, kad dauguma žmonių darbe ir namuose aktyviai naudoja dešinę ranką, išskyrus įgimtus kairiarankius.

Kaip atpažinti ligą

Peties sąnario artrozės simptomai gali nepasireikšti ilgą laiką. Jei karts nuo karto pradeda skaudėti petį, žmogus tai priskiria nuo nuovargio, išgeria nuskausminamųjų, naudoja šildančio poveikio tepalą, nusiramina. Tačiau anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai tabletės ir tepalai nebepadeda, skausmas tampa nuolatinis, intensyvus, vargina ramybės ir nakties metu. Be šio simptomo, šie požymiai rodo distrofinius peties sąnario pokyčius:

• sąnario patinimas ir deformacija, pastebima plika akimi;
• odos paraudimas virš sąnario, vietinis temperatūros padidėjimas;
• būdingas traškėjimas sąnaryje. Girgždantys garsai, kai ranka smarkiai juda, paaiškinami druskų kaupimu kremzlės plyšiuose ir tarp sąnario elementų. Iš pradžių traškėjimas atsiranda tik staigiais judesiais, tylus ir vos girdimas. Esant pažengusioms ligos formoms, petys traška su kiekvienu judesiu, garsą girdi kiti;
• galūnių mobilumo apribojimas. Apžiūrėdamas pacientą, gydytojas paprašys jo susišukuoti plaukus. Šio tyrimo pakanka peties sąnario artrozei diagnozuoti: pacientas pajus aštrų skausmą, atliks sukamąjį judesį su petimi, jam bus sunku pajudinti petį atgal, gydytojas išgirs sąnaryje traškėjimą ir spragtelėjimą.

Peties DOA turi būti gydoma, kitaip pacientas laikui bėgant praras visišką viršutinės galūnės mobilumą ir darbingumą. Jei kremzlės ir aplinkinių audinių irimo procesas jau prasidėjo, tai savaime nesustos. Čia neužtenka tinkamos mitybos, liaudiškų priemonių, sveikos gyvensenos ir mankštos. Norint susidoroti su problema ir išvengti negalios, reikės kompleksinio gydymo naudojant įvairaus poveikio vaistus ir fizines procedūras.

Laipsniai

Yra keli peties sąnario DOA etapai, kiekvienas iš jų pasireiškia skirtingai ir reikalauja skirtingo požiūrio į gydymą.

• 1 laipsnis.Šiame etape liga tik pradeda vystytis, kremzlės audinio pokyčiai dar nedideli. Pagrindiniai 1 laipsnio DOA simptomai yra sąnarių ir galūnių silpnumas ir periodiškas varginantis skausmas. Skausmas atsiranda po fizinio krūvio, atliekant monotoniškus, pasikartojančius rankų judesius ilgą laiką. Po nakties miego ar ilgo poilsio žmogus pajunta peties sąnario sustingimą, tačiau jam besivystant sustingimas vis tiek praeina be vaistų ir fizinių procedūrų – užtenka lengvo apšilimo. Jei darysite rentgeno nuotrauką šiame etape, vaizde nebus matyti didelių sąnarių struktūrų pokyčių, nors kremzlės plonėjimas ir deformacija gali būti pastebimi.
• 2 laipsnis.Patologinis procesas vyksta ir pasireiškia aktyviau. Žmogus jau pripranta, kad po darbo skaudės petį, „laukia" skausmo, turi nuskausminamųjų ir tepalų nuo sąnarių skausmo, vaistinės ar naminių, paruoštų. Rentgeno diagnostika parodys pastebimus sąnario pokyčius: kremzlės suplonėjimą ir deformaciją, sąnario membranos uždegimą. Kartkartėmis sąnarys parausta ir patinsta, judant girdisi traškėjimas, girgždėjimas ir spragtelėjimas.
• 3 laipsnis.Peties sąnarį nuolat skauda ir traška, kad sumažintų diskomfortą, žmogus stengiasi jo neliesti ir visiškai nejudinti galūnės. Deformacija pastebima vizualiai, pažeistas petys dydžiu ir forma skiriasi nuo sveiko, dažnai parausta, patinsta, o tai lydi padidėjęs skausmas. Nuskausminančiais vaistais jų pašalinti neįmanoma.

Jei trečioje ligos stadijoje nieko nebus daroma, įvyks ketvirtasis etapas – visiškas peties sąnario ir galūnės nejudrumas. Šiuo atveju jau beprasmiška skirti vaistus ir fizioterapiją, tik endoprotezavimo operacija padės bent iš dalies atkurti rankos funkcionalumą. Tačiau net ir tai ne visada pavyksta.

Pastaboje:Medicinos praktikoje labai retai susiduriama su 3 laipsnio peties artroze. Paprastai pacientas medicinos pagalbos kreipiasi anksčiau ir pradeda gydymą. Sunkus kremzlės sunaikinimas gali įvykti didelės traumos fone, jei pacientas dėl kokių nors priežasčių negalėjo kreiptis į gydytoją arba jei asmuo gyvena nepalankiomis socialinėmis sąlygomis, kur nėra kvalifikuotų gydytojų.

Kaip diagnozuojama ir gydoma artrozė?

Geras gydytojas galės nustatyti preliminarią diagnozę po pokalbio su pacientu ir jo išorinio tyrimo. Labiau reikalingi instrumentiniai diagnostikos metodai, siekiant pašalinti kitas patologijas ir komplikacijas arba jas nustatyti. Norint tiksliai nustatyti, kaip stipriai pažeistas sąnarys ir ar nėra uždegimo, atliekamos šios diagnostinės priemonės:

• rentgenograma;
• KT skenavimas;
• Magnetinio rezonanso tomografija;
• kai kuriais atvejais ultragarsas, norint gauti išsamų vaizdą apie sąnario būklę;
• klinikiniai šlapimo ir kraujo tyrimai – bus vertinamas leukocitų skaičius ir eritrocitų nusėdimo greitis. Jei jie per dideli, organizme vystosi uždegiminis procesas.

Geriausią patologijos gydymo būdą nustato gydytojas individualiai, atsižvelgdamas į paciento amžių, profesiją ir bendrą būklę.

Tradicinis gydymas apima šių metodų ir priemonių naudojimą:

• Gydymo kursas su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Vaistai skiriami tablečių arba miltelių pavidalu, skirtų vartoti per burną, arba tepalų pavidalu išoriniam vartojimui, siekiant pašalinti pagrindinius uždegimo simptomus - skausmą, patinimą, paraudimą, padidėjusią kūno temperatūrą.
• Anestetikai nuo stipraus skausmo tablečių arba injekcijų pavidalu. Šių vaistų negalima vartoti nuolat, jie nepašalina ligos priežasties ir yra skirti tik ekstremaliais atvejais, kai skausmas yra nepakeliamas.
• Chondroprotektorių vartojimo kursas - vaistai, skatinantys kremzlės audinio atkūrimą ir užkertantys kelią tolesniam sunaikinimui. Jie taip pat iš dalies malšina skausmą ir patinimą, peties sąnario deformaciją. Tokie vaistai neveikia iš karto, juos reikia vartoti mažiausiai 3-4 mėnesius.
• Raumenų relaksantų kursas – tablečių ar injekcijų, kurios atpalaiduoja raumenų spazmus. Tai neprivalomi vaistai kompleksiniam osteoartrito gydymui, jie ne visada skiriami.
• Vitaminų-mineralinių kompleksų ir maisto papildų su kolagenu ir hialurono rūgštimi vartojimo kursas.

Siekiant padidinti gydymo efektyvumą, greitą atsigavimą ir naujų pažeidimų prevenciją, taip pat skiriama speciali gydomoji mityba. Paciento racione yra maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų B, A, C, E – švieži vaisiai ir daržovės, bet kokios veislės kopūstai, grūdai, ankštiniai augalai. Polinesočiųjų riebalų rūgščių galima gauti iš jūros žuvies ir jūros gėrybių. Praktikuojama želatinos dieta, nes želatina padeda atkurti kremzlės audinio elastingumą. Valgiaraštyje yra želė mėsa iš jautienos kanopų ir uodegų, aspicai, įvairūs drebučiai. Naudinga vartoti gryną želatiną, anksčiau pamirkytą šiltame vandenyje.

Kitas svarbus kompleksinio peties osteoartrito gydymo taškas yra fizioterapija. Jie pradedami tik sustabdžius uždegiminį procesą. Atsižvelgdamas į ligos laipsnį, jos dinamiką ir gydymo vaistais efektyvumą, gydytojas parenka šių fizinių procedūrų derinį:

• krioterapija;
• akupunktūra;
• elektroforezė;
• lazerio terapija;
• magnetinė terapija;
• purvo terapija;
• įvairių tipų masažas;
• fizioterapija.

Kineziterapijos procedūromis siekiama suaktyvinti medžiagų apykaitos procesus sąnarių audiniuose, normalizuoti kraujotaką ir atstatyti galūnių judrumą. Jų pagalba galima sumažinti išgeriamų vaistų skaičių ir jų dozes, o tai ypač vertinga, jei patologija pastebima paaugliui, senyvo amžiaus žmogui ar slaugančioms moterims.

Naudingas patarimas:1-2 laipsnio peties sąnario pažeidimus galima gydyti namuose, papildomai naudojant liaudiškas priemones. Svarbiausia, kad pacientas nepamirštų laiku išgerti vaistų ir nepraleistų fizinių procedūrų – poveikis bus pastebimas ir ilgalaikis tik tuo atveju, jei bus reguliariai ir sąžiningai laikomasi visų gydytojo nurodymų.

Jei konservatyvus gydymas yra neveiksmingas, gydytojas yra priverstas pasiūlyti pacientui operaciją. Sunaikinto sąnario likučiai bus pašalinti, o jo vietoje implantuojamas protezas. Tokia intervencija nėra neįprasta, tačiau kiekviename etape reikalauja aukštos kvalifikacijos medikų, tikslumo ir atidumo. Be to, protezai ne visada gerai įsišaknija, o atsigavimo laikotarpis po operacijos trunka mažiausiai šešis mėnesius. Todėl, jei pastebėjote, kad petį reguliariai pradeda skaudėti, traukti, tirpti arba judant išgirstate traškėjimą, neatidėliokite vizito pas gydytoją, laiku apžiūrėkite ir, jei reikia, pradėkite gydymą.

Peties sąnario artrozė yra gana dažna raumenų ir kaulų sistemos patologija, dažniausiai pasireiškianti vyresniems nei 50 metų žmonėms. Patologija vystosi palaipsniui, po truputį, veikiant nepalankiems veiksniams, pradeda griūti sąnario struktūros, o tai pasireiškia sąnario skausmu, patinimu, sustingimu. Ankstyvosiose stadijose ligos progresavimą galima sustabdyti kompleksinio gydymo pagalba: vaistais, vitaminų papildais, dietine terapija ir fizine terapija. Išplitęs osteoartritas gali būti gydomas tik chirurginiu būdu.